Parodoje „Temperatūra“ pristatomi naujausi Andriaus Zakarausko kūriniai, kuriems įminti tapytojas siūlo pasitelkti talpią temperatūros metaforą, apimančią tiek tapybinius, tiek naratyvinius paveikslų klodus. Konstruodamas kompozicijas tarsi klimatinius žemėlapius, menininkas koncentruojasi į šiltų ir šaltų tonų spalvinių masių judėjimą drobės paviršiuje. Jų susidūrimuose randasi ir vėl nyksta žmogaus kūno fragmentai, užsimenantys apie figūratyvumo ir siužeto galimybę, bet tuoj pat vėl išsiskaidantys iki pamatinių tapybos elementų – spalvos, potėpio, dažo materialumo. Atpažįstami ar deformuoti kone iki abstrakcijos, čia susijungiantys į dinamiškas kombinacijas, čia išsibarstantys kūnų fragmentai susikloja tirštais, tapybiškai intensyviais sluoksniais, tarsi paliudijančiais, kad pati tapyba yra A. Zakarausko kūrybos išeities taškas, įkvėpimo šaltinis, pagrindinis tyrimų įrankis, objektas ir tikslas. Tačiau ši nuolat besitransformuojanti (ir žiūrovo žvilgsnio transformuojama) tapybinė visata kartu neišvengiamai veikia ir kaip vaizdinių asociacijų sankaupa. Mirguliuojantis įkaitęs oras ir padus svilinančios smiltys vidurvasario popietę Palangos paplūdimyje, šaltame gruodžio vėjyje žvarbstančios rankos, šaltkrėtis karščiuojant, emocinis šaltis karantino vienatvėje, globalinis klimato atšilimas, šaltojo karo nuotaikos ir karšti konfliktų taškai geopolitiniame pasaulio žemėlapyje – šalto-karšto santykyje skleidžiasi daugybė galimų pasakojimų ir kontekstų. Tad eksponuojami kūriniai, dažnai gimę kaip eskizai ir piešiniai Palangos pajūryje ir įgiję galutinę formą jau tapytojo studijoje Vilniuje, žymi kelionę. Kelionę tarp dviejų polių, ekstremumų, tarp kurių atrandama visa amplitudė (kiekvienam vis kitokių) fizinių, dvasinių, intelektinių ir emocinių patirčių.
Justina Augustytė
Andrius Zakarauskas (g. 1982) – tapytojas. 2010 m. baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose ir tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse Europoje ir JAV. Nuo 2005 m. surengė personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kinijoje. „Jaunojo tapytojo prizas“ konkurso (2009) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premijos (2011) laimėtojas. Menininko darbų yra įsigiję „Lewben Art Foundation“, MO muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir privačios kolekcijos.