Žanetos Jasaitytės-Bessonovos (g. 1980) kūriniai Antano Mončio namuose-muziejuje
2021 m. kovo 19 d. – gegužės 5 d.
Pastaruoju metu Ž. Jasaitytei itin aktualus menininko statusas. Jo santykissu buitimi, kintančiomis gyvenimo sąlygomis ir su pačia kūryba. Ypač taiišryškėja kalbant apie moterį menininkę. Kaip ji keičiasi, kokiastransformacijas patiria jos kūnas, jos asmeninis ir kūrybinis gyvenimas. Parodoskūriniuose autorė pirmiausia siekia įvardinti savo jausmus ir potyrius. Tai,kuo ji gyvena dabar, nuolat, kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Parodos idėjaišreiškia naujai išgyvenamą ir patiriamą periodą jos asmeniniame gyvenime –motinystę. Su šia patirtimi ji susidūrė prieš devynerius metus, kai laukėsisūnaus. „Motinystės laikotarpis man buvo staigmena, lig tol niekada negalvojauapie tai. Viskas įvyko staiga ir staiga pasikeitė viskas. Tapti motina – labaididelis išbandymas. Tai – iššūkis kiekvienos gyvenime. Kai tampi moterimi irmotina tu įgauni labai daug atsakomybių, tave tai labai pakeičia. Ir benelabiausiai – kaip menininkę.“
Autorė kalba ne tik apie save, ne tik apie ją užklupusius lig šiolnepatirtus džiaugsmus ir išbandymus. Ji savo apmąstymus universalizuoja,apibendrina iki simbolių ir pateikia kaip išeities taškus, iš kuriųišsirutulioja bendražmogiškos pajautos. Ir tada kalbama jau ne tik apie ją, josšeimą, artimiausią aplinką, bet apie momentus, kurie aktualūs visiems – kiekgali savęs atiduoti kitiems, kad išreikštum savo meilę, bet galutinai savęsneprarastum.
Parodospavadinimas – daugiaprasmis, talpinantis ne tik moters, bet ir vyro patirtis.Jie abu duoda pradžią naujai gyvybei, todėl parodos objektuose įprasminamas jųabiejų buvimas. Menininkė pasiūlo tam tikras zonas, kurios spalvomis irformomis simbolizuoja vyrą ir moterį atskirai. Trečia, juos jungianti simbolinėjungtis čia reiškia, kad moteris ir vyras į savo pasaulius įsileido tai, kasyra itin ryšku ir svarbu. Tai – naujo žmogaus gimimas. Ir tai neišvengiamaipakeičia jų gyvenimus ir juos pačius.
Atraktyvus,interaktyvaus pobūdžio kūrinių pateikimas žiūrovui pasiūlo iš pirmo žvilgsnionerūpestingą žaidimą. Tačiau, kuomet pradedama gilintis į temą, iš po šio žaismingo apvalkalo pradeda ryškėti žymiai gilesni ir jautresni dalykai – netokie optimistiški apmąstymai ir naujos, ne visuomet džiuginančios patirtys.Ištisos jų virtinės, kurios traukia į save, verčia jas tyrinėti. Ir tik tadaįmanoma pajusti visą realaus gyvenimo spalvų spektrą – nuo naujai patiriamosmotinystės laimės ir džiaugsmo iki globėjiško rūpesčio, nerimo ir galiausiai –abejonių.
Anotacijos autorė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė