Dienos…
…tuščios, pilnos, juodos, šviesios… nesuvokiu kada vyksta tikri poslinkiai ir kokios žaidimo taisyklės, kada tamsoj randi šviesą ir kada nuobodybės bedugnėj išgirsti tylią muziką… kasdienybėj sutinki žmogų ir kasdienybė pražysta amžinybe, ir Dievas šypsos…
Kartais klausiu savęs, kas mus padaro tuo, kuo esam… chaotiškus gyvenimo įvykius, patirtis, sutiktus žmones, matytus vaizdus, mintis, mistinius virpesius sulydo į vieną gyvenimą. Kada „atsitiktinumai“, „klaidos“, „pasisekimai“ ir „nuopoliai“ tampa vientisa prasmingų įvykių grandine? Kas nuveda mane į tai? Kas visa ko virsme yra amžinybės dalis? Traukos centras, kuris pritraukia visa… Jėga, kuri begaliniame pasirinkimų sraute pastūmėja nueiti ten, kur nueinam… iš begalybės galimybių rinkdamiesi butent tik tą vieną…
Parodą sudaro paveikslai tapyti 2003–2008 metais.
Ugnius Ratnikas išsaugodamas drobės paviršių jį paverčia perregimu, atmosferiniu sluoksniu, kuriame braižomos didžiaakių angelų, kūdikių, velnių istorijos. Taupūs piešiniai sprogsta nuo emocijų pertekliaus, nuo suvaidinto ir tikro liūdesio, išgąsčio, pykčio, laukimo. Ugniaus Ratniko darbai primena pagrindinių būsenų ikonas, tačiau tai nėra klasikinių ikonų reminiscencijos. Autorius įdomiai jungia ekspresyvų, taupų piešinį su masinės, populiarios kultūros elementais, nekaltas vaikiškas emocijas su dusinančių košmarų šešėliais. Šis tapytojas supa žiūrovą daugybe emocijomis perpildytų, atvertų akių. Jose ilgesys ir baimė iki nepadorumo atviri. Autorius tarytum sako: nori tikėk, nori ne, bet čia tikras motinystės švelnumas, o štai čia – tikros laimės spalvos. Taip šis autorius savo grafiškais paveikslais savitai sujungia statiką ir ekspresiją, ašaras ir juoką. Tai kvailiojanti, verkianti, liūdinti, nustebusi ir žiopsanti tapyba. Smulkiadantės vaikystės grimasos, kvailaveidė Madona ir pasenusios vaikų akys. Toks atviras, nervingas Ugniaus Ratniko pasaulis.
Šios anotacijos autorius menotyrininkas – Virginijus Kinčinaitis
Numatomas parodos atidarymas 2009 m. gegužės 16 d. 19.00 val.
 |  |  |
 |  |  |