Birutė Stulgaitė Šuorais

           Birutės Stulgaitė priklauso vyresniajai  Lietuvos metalo menininkų  kartai, kuri  XX a. devintuoju bei dešimtuoju dešimtmečiais  formavo  mūsų juvelyrikos,  metalo plastikos, emalio meno  vaizdą. Sovietmečiu išvedusios lietuvių metalo meną į tarptautinę (ne vien Rytų bloko, bet ir Vakarų šalių) meno sceną, Stulgaitės braižas, kūrybos kelyje patyręs variacijų, išliko minimalistiškai išgrynintas. Vienos žinomiausių  metalo menininkių  personalinė paroda visuomet yra laukiamas įvykis. Devintojoje personalinėje parodoje, kuri, kaip dabar dažna, vyksta ne sostinėje, perfekcionistiškai į kūrinių eksponavimą  salės erdvėje žvelgianti menininkė rodo naują papuošalų su gintaru kolekciją , piešinius pieštuku bei objektus  „Glamžiniai.“

              Ant salės viduryje  pakabinto  ilgo tinklo eksponuojami  papuošalai su gintaru, ar, kaip apie juos sako šių kūrinių esmę įvardindama menininkė, – „gintarai“. Nes būtent gintaro medžiagiškųjų savybių sukeliamos asociacijos yra meninių idėjų ir estetinio poveikio pagrindas. „Gintaras – medžiaga savo forma, spalva , skaidrumu jau turinti savyje gamtos duotybę, pataria, ką su ja daryti. Reikia pamatyti ir išklausyti. Jūrinį (ne iškastinį) gintarą labiausiai mėgstu, nes jis laisvai ridenasi jūros dugnu kol bangos iškelia į paplūdimį. Gintaras prašyte prašosi, kad ir ant žmogaus kūno  jaustųsi laisvai. Pasirinkau naudoti įvairų popierių ( šiems kūriniams daugiausia – rankų darbo japonišką popierių). Ši medžiaga atliepia trapumą bei laikinumą, visuomet einančius drauge su laisve. Man laisvė – savo kūryba  nesistengti kam nors įtikti, nešokiruoti (kaip dabar dažna). Man svarbu pagarbus ir atsakingas požiūris į tai, ką darau. Lengvai, bet rimtai“ .         

                          

Birutės Stulgaitės kūryboje – papuošaluose  bei mažojoje  plastikoje  – nėra naratyvumo, taigi ji  gretintina ne supasakojimu, o su filosofine lyrika. Vizualinėsmis metaforomis bei metonimijomis  perteikiamos  judėjimo ir pusiausvyros, atverties ir slėpinio, pastovumo ir kismo, stabilumo ir trapumo  būsenos. 

                     

Koks būna gintaras  Birutės Stulgaitės kūriniuose? Dažniausiai – nušlifuotas taip, kad sugertų ir atspindindėtų šviesą kaip lęšis, šviesesnės ar tamsesnės  spalvos, skaidrus arba dalinai skaidrus. Anot dailės kritikos, gintaro skaidrumas Stulgaitės kūriniuose interpretuotinas kaip tyrumas.  Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Stulgaitė į papuošalo iš gintaro sampratą įnešė novacijų. Menininkė ėmėsi jungti  gintarą  su tokiomis kaip jis pats, t. y. organinės kilmės medžiagomis:  arklio ašutais, jūržolės šaknimi, popierine virvele. Šioje parodoje eksponuojamuose, nesenai sukurtuose papuošaluose – su popieriumi. Baltu, plonu rankų darbo popieriumi iš Japonijos, restauracinėse dirbtuvėse naudojamu  popieriumi,  rudu buitiniu vyniojamuoju.  Popierius į menininkės akiratį pateko ne atsitiktinai, nes  jo medžiagiškosios savybės atliepia tai, ką norima perteikti. 

            

Antkaklės, auskarai, segės, smeigės, sukurti naudojant  baltą japonišką  popierių, kurį menininkė glamžo, suraukia  išgaudama įvairias tekstūras, yra nemažų mastelių, tačiau efemeriški. Šį įspūdį sustiprina  skaidrių  gintaro gabalėlių spindėjimas. Auskarai  dažnai  asimetriški, abim ausim skirtingi, bet susieti  kompozicijos požiūriu.  Pavyzdžiui, vieną popierinį,  kitą gintarinį  sieja forma – elipsės arba rutulio. Persišviečiančio rudo popieriaus „vėduoklė“ virsta  auskaru, kuriam į  porą  parinkas  geltonas gintaras  rudu plėmuku gabalo viduje. Simetriškų  auskarų kompozicijose vienas kitam antrina suraukšlėjant ploną popierių išgaunamas  šios medžiagos vizualinis tankumas ir gintaro gabalėlių vidaus tekstūra. Kitokią nuotaiką perteikia papuošalai iš japoniško popieriaus siūlų.  Antkaklėje palaidų siūlų „netvarkai“  priešpriešinami taisyklingų formų  juodojo ąžuolo pagalėlis, gintarinis strypelis. 

           

Įvairios  meninės raiškos priemonės  pasitelkiamos kuriant  seges. Tai ir „sijono“ forma  suklostytas  japoniškas popierius, ir rudas vyniojamasis,  išlankstytas taip, kad atrodo plazdantis  vėjyje, o prie kūno jį „prisega“ gintarinis skritulys. Kitur  masyviam  tamsiam  gintarui  su baltomis gijomis viduje į draugiją sudaro  mažutės balto popieriaus skiautės;  juodojo gintaro pusrutuliui – apskritimu susuktas baltas siūlas. Smeigėje iš jūržolės šio augalo spalvą ir papurusį paviršių atliepia gintaro tekstūra. Viena iš segių padirbinta ant juodojo ąžuolo strypelio uždėjus dalinai skaidrų gintaro gabalą ir pro jį persišviečiantis  medis tampa spalvinio sprendimo dalimi. Menininkė dažnai naudoja  elementarias geometrines formas. Ant kvadratino lakšto deda vertikalų  medinį strypelį, apačioje pakabina gintarinį skritulį. Padirbina segę prie balto raiščio pritvirtindama tamsų medinį strypelį ir mažai apdirbtą gintariuką. Stulgaitės  papuošaluose visa yra labai, net apgaulingai,  paprasta. Bet žiūrovai , be abejo, supranta, kad estetinis  poveikis, kurį  jie sukelia,  pasiektas didelio talento ir profesinio meistriškumo dėka. 

         

 Piešiniai – tarpinė kūrybos proceso nuo impresijos iki įgyvendinimo grandis. Piešininiai be datų,  juk, pasak Stulgaitės, „migla, plunksniniai debesys, vėjo šuoras per smilgų viršūnes – visada tokie pat. Pieštuku ant popieriaus – greičiausias būdas „užsirašyti“.  Kartais švelniai, iš riešo, kartais siautėjant iš peties, kartais pieštukas vos velkasi popieriumi“. Pavadinimas „Vėjogauda“ –  nuoroda į bandymą  sustabdyti neapčiuopiamą kismą“.  Objektams „Glamžiniai“, atliktiems naudojant  popierių ir sidabro spalvos akrilą, šioje ekspozicijoje  tenka ir salės erdvę organizuojančio visumos elemento vaidmuo. 

              

Stulgaitės kūrybos svarbą Lietuvos meno lauke patvirtina dar ir žinia, kad į Lietuvos sezono  Prancūzijoje metu Cagnes - sur - Mer miesto  Šiuolaikinio juvelyrikos  meno  galerijoje vyksiančią Lietuvos šiuolaikinės juvelyrikos parodą kuratorės  atrinko septynis Birutės Stugaitės papuošalus su gintaru. Sukurtus prieš kelis dešimtmečius, tačiau nepavaldžius  laikui. 

Apie Birutės Stulgaitės kūrybą:   http://www.birutestulgaite.lt

 

Menotyrininkė,  dr. Pillė Veljataga