1921 06 08
Gimė Mončių (dab. Mančių) kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje
1941
Baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją (beje, įkurtą minint 700-ąsias Šv. Antano mirties metines)
1941–1943
Studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete
Studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete
1944
Pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija)
1947–1950
Studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), o gavęs skulptoriaus diplomą, pelnė Prancūzijos valstybės stipendiją tęsti studijas Paryžiuje
1950
Studijoms pasirinko baltarusių kilmės skulptoriaus Ossip Zadkine (1890–1967) studiją Didžiosios lūšnos akademijoje Paryžiuje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine)
1951
Gavęs O. Zadkine rekomendaciją, pradėjo savarankišką kūrybos kelią, ėmė dirbti Šiaurės Prancūzijos mieste Laon
1952
Baigė kurti Laon St. Marcel bažnyčiai skirtų 14 Kryžiaus kelio stočių, Kelio madonos ir Šv. Juozapo skulptūras
1953
Susituokė su skulptoriaus Jan Martel (1896–1966) dukra Florence
1954
Susilaukė sūnaus Jean Christophe
1955
Gavo Čikagos (JAV) meno instituto apdovanojimą
1955–1957
Kartu su žymiu litvakų dailininku Marc Chagall (1887–1985) bei žinomais prancūzų skulptoriais broliais Jan ir Jöel Martel (1896–1966) atkūrė kelias dešimtis Šiaurės Rytų Prancūzijos miesto Metz katedros chimerų skulptūrų
1957
Vakarų Prancūzijos kurortiniam miesteliui Saint-Gilles-Croix-de-Vie sukūrė skulptūrą „Gaidys“
Vakarų Prancūzijos kurortiniam miesteliui Saint-Gilles-Croix-de-Vie sukūrė skulptūrą „Gaidys“
1958
Buvusio vienuolyno pusrūsyje Paryžiuje (78 Rue de Sévres, netoli Auguste Rodin muziejaus) įsirengė studiją
1959
Bendradarbiavo ir kūrė Šiaurės Prancūzijos mieste
Epernay veikiantiems Mercier šampano namams (Maison Champagne Mercier)
1964
Pradėjo žymųjį „Rankų“ skulptūrų ciklą
1966
Premija sakralinės skulptūros kategorijoje Čikagoje surengtoje parodoje
1967
Išsiskyrė su žmona Florence, persikėlė gyventi į Paryžiaus Monparnasą (103 Rue de Vaugirard) ir įsitraukė į Oskaro Milašiaus draugijos (lʼAssociation
des amis de Milosz) veiklą
1968
Už kūrybą gavo kompanijos Shell apdovanojimą
1972
Iliustravo Oskaro Milašiaus knygą „Lietuviškos pasakos“
1973–1988
Gavęs kvietimą, įkūrė skulptūros studiją ir vadovavo skulptūros kursams Paryžiaus tarptautiniame universitetiniame miestelyje
1974
Susituokė su Margrit Haller von Hallerstein ir susilaukė sūnaus Andreas
1975
Pradėjo kurti unikalius molinius švilpius ir kaukes-švilpius
1976
Sukūrė viršelį Algirdo Juliaus Greimo knygai „Apie dievus ir žmones“
1977–1982
Vadovavo Europos vaizduojamojo meno akademijos (Europäische Akademie für Bildene Kunst) skulptūros kursams Trier (Vokietija)
1978
Su žmona Margrit susilaukė dukters Sabinos
1980
Įkūrė dailininkų susivienijimą Art-Création-Technique-Expression (ACTE) ir aktyviai dalyvavo jo veikloje
1982
Tapo Tarptautinės fotografijos meno federacijos (FIAP) kultūros komisijos nariu
1982–1991
Vedė Saarländische Sommerakademie skulptūros kursus (Vokietija)
1983
Vadovavo UNESCO kuruojamai skulptūros studijai Tulūzoje (Prancūzija)
1986
Vadovavo skulptūros kursams La Salvetat mieste (Prancūzija)
1989
Po 45 emigracijos metų apsilankė Lietuvoje
1989–1990
Sukūrė scenografijos maketą ir Apolono statulą Sofoklio tragedijai „Edipas karalius“, kuri pastatyta Monpeljė teatre (Prancūzija)
1991
Nusprendė Palangos miestui dovanoti 35 kūriniu
1992
A. Mončio dovanoti kūriniai atvežti į Lietuvą ir eksponuojami sostinėje; per šį laiką dovanojamas ir atvežamas dar 23 kūrinių rinkinys
1993
Po atliktos antrosios prostatos operacijos išsiskyrė su žmona Margrit ir netrukus mirė Paryžiaus Rothchild ligoninėje. Amžinojo poilsio atgulė tėvų kape Kretingos rajono Grūšlaukės kapinėse
